Spalis kviečia pažvelgti į disleksiją kitaip

Disleksija paveikia maždaug vieną iš dešimties vaikų, tačiau jos atpažinimas ir supratimas per pastarąjį šimtmetį labai pakito. Nuo pirmųjų medicininių aprašymų, kai disleksija buvo suvokiama kaip “aklumas žodžiams” , iki šiuolaikinės sampratos, kur ji matoma kaip neuroįvairovės forma, o ne deficitas. Šiandien disleksija vis dažniau apibūdinama kaip kitoks informacijos apdorojimo būdas, kuris lemia iššūkius kalbinėse užduotyse, bet kartu atveria unikalių gebėjimų sritis – kūrybiškumą, vizualinį mąstymą, problemų sprendimo originalumą.
Nuo sutrikimo sampratos iki neuroįvairovės
Naujausi 2025 m. tyrimai rodo, kad disleksija nėra vienos priežasties reiškinys – tai kompleksinis smegenų informacijos apdorojimo skirtumas, susijęs su fonologiniais, vizualiniais ir darbo atminties procesais. Tyrėjai pabrėžia, kad šiuos skirtumus svarbu ne slopinti, o suprasti. Disleksijos tyrimų lauke dominuojantys mokslininkai, tokie kaip Margaret Snowling, David Carroll ir Ayelet Patael, akcentuoja, jog disleksijos pažinimas pereina į naują etapą – nuo deficito prie įvairovės modelio.
Toks požiūris skatina keisti ir švietimo praktiką: mokyklos visame pasaulyje ieško būdų, kaip kurti skaitymui draugišką aplinką, taikyti technologinius sprendimus, o kartu – išlaikyti žmogišką ryšį su vaikais, kuriems skaitymas tampa iššūkiu.
Lietuvoje prie pokyčių prisideda ir knygų kūrėjai. Pvz. 2024 m. pabaigoje pasirodė pirma edukacinė knyga Daivos Rudytės „Rokas, Roka ir Profesorius H₂O tiria kosmosą”, specialiai pritaikyta skaityti disleksijos sutrikimą turintiems vaikams. Vartant šios knygos puslapius iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ji niekuo nesiskiria nuo įprastos knygos. Tik įdėmiai perskaičius tekstą ir peržiūrėjus iliustracijas galima pamatyti skirtumus. Skaitytojas vaikas šių skirtumų nepastebi – tai irgi svarbu: niekam nepatinka būti išskirtam. Tik ženklelis ant knygos viršelio pažymi šios knygos išskirtinumą.
Lietuvos mokyklas jungia raudonoji #GoRedForDyslexia banga

Šiais metais prie iniciatyvos prisijungė daugiau kaip 150 mokyklų iš visos Lietuvos. Spalio 6–10 dienomis jose vyksta įvairios veiklos, skirtos pažinti disleksiją, atpažinti stiprybes ir skatinti supratimą tarp mokinių.
Mokytojai dalijasi gerąja patirtimi, rengia kūrybines pamokas, skatina mokinius atrasti savo „supergalias“, o mokyklų kiemuose skamba dainos, šokiai ir šypsenos – viskas tam, kad disleksija nebebūtų stigma, o taptų natūralia neuroįvairovės dalimi.
„Dyslexia centras“ mokykloms pateikia veiklų gaires, kaip šią savaitę integruoti disleksijos temą į skirtingus mokomuosius dalykus. Lietuvių kalbos pamokose vaikai išbando, ką reiškia skaityti „susipainiojusias raides“, anglų kalbos pamokose žiūri filmus apie garsius disleksiją turinčius žmones, o dailės užsiėmimuose gimsta parodos „Matau raides kitaip“. Tokie užsiėmimai padeda ne tik suvokti skaitymo iššūkius, bet ir pažvelgti į raides bei žodžius kaip į meno, kūrybos ir asmeninės išraiškos formą.
„Neskaitymo festivalis“ Kaune – skaitymo laisvės šventė

Šis festivalis – dalis platesnės žinutės, kad disleksija nėra kliūtis pažinimui ar kūrybai, o tik kitoks būdas patirti pasaulį. Jis kviečia ne bijoti skaitymo sunkumų, o ieškoti priemonių, kurios padeda juos įveikti.
Priėmimas keičia viską
Šių metų disleksijos pažinimo kampanijos esmė – priėmimas ir supratimas. Pokytis vyksta tada, kai mokyklos atsiveria žinioms ir įtraukčiai. Tam nereikia didelių reformų – pakanka mažų, bet nuoseklių žingsnių: skaitymui draugiškų priemonių, laiko įsiskaityti, disleksijai pritaikytų tekstų, technologijų ir empatijos. Disleksijos pažinimo savaitės tikslas – parodyti, kad mokykla gali būti vieta, kur kiekvienas vaikas jaučiasi saugus ir priimtas, nepriklausomai nuo to, kaip jis skaito ar rašo.
Naujas žingsnis – Lietuvos disleksijos asociacija

„Disleksija nėra kliūtis, tai kitoks kelias pažinti pasaulį. Kai suprantame, kad kiekvienas vaikas mokosi savaip, atsiveria galimybės keisti švietimą iš vidaus. Pokytis prasideda nuo paprastų dalykų – nuo supratimo, žinių ir noro padėti.“
Spalis kviečia pažvelgti į disleksiją kitaip – ne per sunkumų, o per galimybių prizmę. Kiekviena mokykla gali tapti disleksijai draugiška. Tam tereikia supratimo, žinių ir noro pamatyti vaiką tokį, koks jis yra.
Parašykite komentarą