Kai skaitymas yra kančia, sunku atsiversti net pati įdomiausią romaną. Vis tiek jo įveikti nepavyks. Todėl daugelis DYS žmonių tiesiog neskaito. Ir nors literatūros lobynas labai gausus, tačiau tokius tekstus disleksiksiją turintiems skaityti yra per sudėtinga. Jiems sunku išlaikyti minti, kuomet sakinys tęsiasi per kelias eilutes. 

Ta pati situacija yra ir su mokyklinėmis užduotimis ar tekstinėmis instrukcijomis. Jei sakinys parašytas įprastai, didelė tikimybė, kad jis liks neperskaitytas arba nesuprastas. Tačiau išeitis yra!

Lengvai suprantama kalba (easy to read)

Lengvai suprantama kalba yra metodas, skirtas tekstus adaptuoti taip, kad jie būtų suprantami asmenims, turintiems skaitymo ir suvokimo sunkumų. Šis metodas ypač naudingas žmonėms, susiduriantiems su skaitymo problemomis. Tekstai, parengti pagal lengvai suprantamos kalbos (LSK) gaires, tampa labiau suprantami ir prieinami visiems, kuriems skaitymas yra iššūkis.

Kas yra lengvai suprantama kalba?

Nors lengvai suprantama kalba gali atrodyti savaime suprantama, egzistuoja konkretūs reikalavimai, kuriuos tekstas turi atitikti:

1. Naudoti paprastus žodžius ir sakinius.

2. Gausiai iliustruoti tekstą.

3. Patogiai maketuoti tekstą.

4. Išbandyti tekstus su tiksliniais skaitytojais.

Lengvai suprantamos kalbos (LSK) gairės

Norint atitikti LSK reikalavimus, būtina laikytis šių principų:

1. Supaprastinimas: pakeisti sakinių struktūrą, vengti sudėtingų žodžių, naudoti dažnai vartojamus žodžius ir skaidyti ilgus tekstus dalimis.

2. Žodžių paaiškinimas: jei sudėtingo žodžio negalima išvengti, būtina jį paaiškinti.

3. Trumpi žodžiai: naudoti kuo trumpesnius žodžius ir vengti tarptautinių žodžių.

4. Tiesioginė reikšmė: vartoti tiesioginės reikšmės žodžius ir posakius, vengti perkeltinės reikšmės.

5. Trumpi sakiniai: sakiniai neturi viršyti 12 žodžių. Dauguma sakinių turi būti trumpi ir paprasti.

6. Įvardžių keitimas: vengti dviprasmiškų įvardžių, pakeičiant juos daiktavardžiais.

7. Teigiama raiška: vengti neigiamų formuluočių.

8. Struktūravimas: skaidyti tekstą dalimis, išlaikant logišką minčių seką. Vengti skliaustų, vardinti punktais, pateikti galutinę išvadą.

9. Teksto formatavimas: naudoti tinkamą šriftą ir dydį (ne mažesnis 12), tekstą lygiuoti iš kairės, laikytis tarpų tarp eilučių (bent 1,5), vengti žodžių perkėlimo į kitą eilutę, laikytis naujos eilutės pradžioje sakinio ar pastraipos.

10. Skaičiai: tekste rašyti skaičius skaitmenimis.

Papildomi patarimai
Renkantis teksto foną, geriau naudoti pastelinių spalvų foną nei baltą. Iliustracijos yra būtinos, nes jos padeda geriau suvokti tekstą vizualiai.

Norėdami plačiau susipažinti su Lengvai suprantamos kalbos gairėmis, jas galite parsisiųsti.

Pavyzdžiai Lietuvoje

Lietuvoje yra keletas leidinių, pritaikytų sunkiau skaitantiems:

– „Skaityk lengvai“ – lietuvių adaptuotų klasikos kūrinių rinkinys.

– „Apie disleksiją paprastai“ – knygelė apie disleksiją.

– A. Šlepiko knyga „Mano vardas yra Marytė“ – istorinis romanas apie „vilko vaikus“, skirtas paaugliams ir suaugusiems.

– „Įtrauki mokykla“ I dalis – informacinis leidinys apie įtraukųjį ugdymą. Norėdami plačiau susipažinti su Lengvai suprantamos kalbos gairėmis, jas galite parsisiųsti.

– Lietuvos respublikos konstitucija