Disleksija ir mityba

Jolanta Ramonienė
Sveikatos pokyčių mentorė

Disleksiją turinčių vaikų gebėjimas mokytis skaityti ir rašyti yra apsunkintas. Specialūs mokymo metodai smarkiai vaikams padeda, bet ne mažiau svarbi yra mityba bei jos papildymas.

Nesvarbu, jūsų vaikas kenčia nuo disleksijos, disgrafijos ar diskalkulijos, maistinės medžiagos, padedančios palaikyti gerą smegenų veiklą, tikrai padės.

Smegenys yra atsakingos už viską, kas vyksta mumyse: mintis, atmintį, emocijas, pasaulio suvokimą, informacijos priėmimą, kalbą, judėjimą ir kitas svarbias sritis. Smegenų darbas paremtas neuronų tarpusavio sąveika su kitomis kūno ląstelėmis. Tam, kad smegenys tinkamai funkcionuotų, svarbu neuronus aprūpinti reikalingomis maisto medžiagomis.

Atlikta daugybė tyrimų, kuriais įrodyta, jog mitybą papildžius trūkstamomis maisto medžiagomis (Omega-3, cinkas, magnis, vitamino B grupė, aminorūgštys ir kt.) visada pagerėjo:

  • vizualinis apdorojimas,
  • foneminis suvokimas,
  • žodžių atpažinimas,
  • darbinė atmintis,
  • kiti aspektai, reikalingi sklandžiam skaitymui.

SVARBIAUSIOS MAISTINĖS MEDŽIAGOS, GALINČIOS PADĖTI TURINTIEMS DISLEKSIJĄ

  1. Nepakeičiamosios Omega-3 riebalų rūgštys – „disleksijos maistinė medžiaga“

Smegenys yra riebiausias ir aktyviausias žmogaus organas. Viena pagrindinių medžiagų, reikalingų mūsų smegenims, yra riebalai. Gerieji riebalai, t.y. polinesočiosios riebalų rūgštys yra smegenų ląstelių membranų, garantuojančių informacijos perdavimą tarp ląstelių, sudėtinė dalis, todėl turi lemiamos įtakos žmogaus nervų sistemai, emocinei ir intelektinei brandai, gebėjimui ugdyti naujus įgūdžius. Pasak vaikų gastroenterologo V. Urbono, tai įrodo vis daugiau mokslinių tyrimų.

Polinesočiųjų riebalų rūgščių yra daug ir įvairių, tačiau svarbiausios iš jų yra dvi – tai Omega-3 ir Omega-6. Šių riebalų rūgščių organizmas negali pasigaminti iš kitų riebalų rūgščių, todėl privalo jų gauti su maistu arba maisto papildų forma. Omega-3 ir Omega-6 yra nepakeičiamos dar ir todėl, kad iš jų žmogaus organizme pasigamina kitos riebalų rūgštys, kurios yra labai svarbios vaikų protiniam vystymuisi, regėjimui bei visaverčiam augimui.

„Šiandieninis mūsų gyvenimo būdas lemia, jog vidutiniškai suvartojame net 15 kartų daugiau Omega-6 nei Omega-3. Tokį disbalansą sukuria greitas, šaldytas maistas, įvairūs užkandžiai, kuriuose yra daug Omega-6. Neproporcingas šių medžiagų vartojimas gali turėti neigiamos įtakos nutukimui, ir net yra siejamas su depresija, disleksija, hiperaktyvumu ir polinkiu į agresiją“, – teigia vaistininkė A. Levickienė.

  1. Čapkauskienė, biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė pabrėžia, kad Omega-3 riebalų rūgštys yra ypatingai svarbios smegenų vystymuisi ir jų funkcionavimui, nes:
  • stiprina vaiko emocinį intelektą,
  • aktyvina smegenų veiklą, pagerina dėmesį, koncentraciją,
  • mažina agresyvų elgesį,
  • gerina skaitymo ir rašymo įgūdžius vaikams, turintiems elgesio ir mokymosi sutrikimų.

Nepakeičiamosios riebalų rūgštys pasižymi uždegimo slopinamuoju poveikiu, turi imunitetą stiprinančių savybių, tad padeda vaikams išlikti fiziškai sveikiems ir mažina alergijos, astmos, egzemos bei infekcijų riziką. Šių riebalų rūgščių trūkumas gali lemti nuovargio, atminties, elgesio ir vystymosi sutrikimus, depresiją, disleksiją, dėmesio trūkumą ir autizmą.

  1. Cinkas

Tai viena svarbiausių maistinių medžiagų vaikams, būtent šio mineralo jiems dažniausiai trūksta. Dar 1989 m. atliktame tyrime nustatyta, kad disleksiją turinčių vaikų prakaite rimtai trūksta cinko. Kodėl tai taip reikšminga? Nes cinkas yra būtinas mineralas smegenims – mokymuisi, atminčiai ir informacijos apdorojimui. Ne veltui sakoma, kad cinkas verčia mąstyti. Taip pat cinkas skatina augimą, stiprina imunitetą ir gamina energiją.

  1. B grupė vitaminai, įskaitant folio rūgštį (vitaminas B9)

B grupės vitaminai naudingi veikdami kartu ir svarbūs kiekvienas atskirai. Smegenų veiklai ypač svarbūs B6, B9 (folio rūgštis) ir B12:

  • B6 dalyvauja gaminant aminorūgštis – medžiagas, reikalingas tinkamai smegenų veiklai, informacijos perdavimui iš vienos nervinės ląstelės į kitą užtikrinti.
  • B9 geriau žinomas kaip folio rūgštis, kuri būtina naujų ląstelių ir DNR gamybai, normaliai smegenų funkcijai palaikyti, stabiliai protinei ir emocinei sveikatai užtikrinti. Teigiama, kad turintiems disleksiją folio rūgšties reikia daugiau.
  • B12 padeda apsaugoti nervines ląsteles ir užtikrina jų regeneraciją bei palaiko raudonųjų kraujo kūnelių, kurie aprūpina organizmą deguonimi, gamybą.

„Galima išskirti ne tik dažniausias B vitaminų trūkumo priežastis, bet ir žmonių grupes, kurioms jis pasireiškia. Tai – paaugliai, kuriems suaktyvėjusi mielino (nervines skaidulas gaubiančio dangalo, užtikrinančio nervinių impulsų perdavimą) sintezė, sergantieji cukriniu diabetu ir vartojantieji alkoholį. Taip pat vegetarai, veganai, vyresnio amžiaus žmonės bei vartojantieji metotreksatą, trimetoprimą, antiepilepsinius ar kitus vaistus. Be to, nėščiosioms ir maitinančioms kūdikius dažnai trūksta joms itin svarbaus vitamino B9“, – aiškina šeimos gydytoja V. Eigirdienė.

B grupės vitaminų įsisavinimui svarbi žarnyno sveikata, apie ją skaitykite toliau.

  1. Vitaminas D

Vitaminas D yra susijęs su kiekviena mūsų kūno ląstele. Disleksija, sunkumai mokantis skaityti, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas vaikams siejami su vitamino D trūkumu jų mamoms dar nėštumo metu. Šis vitaminas vadinamas „saulės vitaminu“, o saulė Lietuvoje džiugina retai, tad verta daryti tyrimus ir sekti, ar nėra trūkumo. Be tyrimų apie vitamino D trūkumą gali signalizuoti tokie simptomai, kaip kaulų, raumenų skausmai, silpnumas, padidėjęs prakaitavimas, plaukų slinkimas, dirglumas, dėmesio stoka, nekokybiškas miegas, padidėjęs mieguistumas, dažnos infekcijos.

  1. Geležis

Geležis yra labai svarbi informacijos apdorojimui, mąstymui, dėmesio sutelkimui ir atminčiai. Geležies funkcija mūsų organizme – pernešti deguonį ir aprūpinti juo visas ląsteles. Taip pat šis mineralas ypatingai svarbus vaikų augimui, imuninei sistemai bei efektyviai apsaugai nuo įvairių ligų. Vitaminas C gerina augalinės kilmės geležies įsisavinimą.

 Vitaminas C

Vitaminas C gali būti vadinamas vitaminų karaliumi. Jis ypatingai svarbus ne tik imunitetui, organizmo atsparumui, bet ir dėl to, kad padeda organizmui apsivalyti. Minėtame 1989 m. atliktame tyrime nustatyta, kad disleksiją turinčių vaikų  plaukuose ir prakaite buvo didelė sunkiųjų metalų, tokių kaip gyvsidabris ir švinas, koncentracija.

Šis vitaminas nėra gaminamas ar kaupiamas organizme, todėl juo iš maisto ir papildų reikia apsirūpinti kiekvieną dieną.

  1. Magnis

Tai antras mineralas po cinko, kurio vaikams trūksta labiausiai. Magnis yra būtinas daugiau nei 700 biocheminių reakcijų organizme. Jis yra ypač svarbus nervų sistemai, tad esant magnio stygiui padidėja jautrumas stresui, atsiranda dirglumas, nuovargis, vargina prastas miegas. Dėl magnio trūkumo sutrikus nervinio signalo perdavimui, sumažėja dėmesio sutelkimas, padidėja impulsyvumas, pablogėja atmintis – visa tai gali būti disleksijos ir skaitymo sutrikimų priežastis.

Apie magnio trūkumą galime spręsti iš organizmo signalų – nerviniai tikai, mėšlungis, pirštų galiukų tirpimas, slenkantys plaukai, netaisyklingas širdies plakimas. Kraujyje cirkuliuoja mažas magnio kiekis, dauguma jo saugoma kūno kauluose, tad neverta laukti, kol kraujo tyrimas parodys šio mineralo trūkumą ir tik tada susirūpinti.

Su maistu gauti pakankamą magnio kiekį tampa sudėtinga arba praktiškai neįmanoma, nes, pirmiausia, mineralinių medžiagų trūksta šiuolaikinio ūkininkavimo nualintame dirvožemyje, antra, jų dar sumažėja maisto produktuose dėl apdorojimo būdų, užtikrinančių ilgesnį jų vartojimo terminą. Todėl magnio trūkumą organizme atstatyti rekomenduojama vartojant maisto papildus.

  1. Gerosios bakterijos

Vienas dalykas yra maistą valgyti, visai kitas – maistines medžiagas iš suvalgyto maisto įsisavinti ir panaudoti. Čia labai svarbi tampa virškinimo sistema. Maistinės medžiagos įsisavinamos iš žarnyno.

Sakoma, kad žmogus turi dvejas smegenis – vienas galvoje, kitas – pilve, todėl labai svarbu žinoti apie tai, kad stresas sutrikdo žarnyno veiklą ir atvirkščiai – sutrikusi žarnyno veikla sutrikdo smegenų darbą

Smegenys ir žarnynas nuolat bendrauja tarpusavyje per ilgiausią organizmo nervą, nervą klajoklį. Iliustracija vaizdžiai parodo, kad žarnynas ir smegenys yra tiesiogiai susiję.

Sveiko žmogaus organizme gerosios bakterijos sudaro 85 %, o blogosios 15 %. Deja, ši pusiausvyra dažnai yra pažeidžiama, nes kasdienėje mityboje trūksta probiotikais gausių maisto produktų: nepasterizuotų raugintų kopūstų ar agurkų, naminio kefyro ar jogurto, kombučios, kimči kopūstų ar kitų fermentuotų daržovių ir pan. Pusiausvyrai atstatyti galima vartoti gerųjų bakterijų maisto papildus. Jie būtini po antibiotikų kurso.

Taip pat svarbu ir prebiotikai – tai maistinės skaidulos (ląsteliena), gerųjų bakterijų maistas, padedantis joms klestėti ir neleisti išsikeroti blogosioms bakterijoms. Jų gauti su maistu yra paprasčiau. Skaidulų šaltiniais vadinami pilno grūdo produktai, ankštiniai, daržovės, riešutai, sėklos, uogos, vaisiai.

Tyrimai patvirtina, kad rauginto ir fermentuoto bei skaidulomis gausaus maisto valgymas pagerina žarnyno bakterijų balansą ir taip pat pagerėja smegenų darbas, net jei iki tol jaustasi visiškai gerai.

Apibendrinant svarbu suprasti, kad nėra jokio stebuklingo papildo, kaip nėra ir stebuklingo vaisto. Pagrindinės mokymosi ir elgesio sunkumų priežasties pašalinimas yra negreitas sprendimas, mitybos terapijos rezultatus galime pamatyti po 3 ar net 6 mėnesių. Visgi akivaizdu, kad pamaitintos smegenys – tai smegenys, kurios geriau mokosi ir skaito. Alkanos smegenys – piktos smegenys ir suirzę, pikti vaikai.

***************

Jei nebėra klausimo, ar reikia papildyti kasdienę mitybą, kyla klausimas, kaip atsirinkti tinkamus papildus?

Papildų ekspertai išskiria trijų lygių papildus:

  • Izoliuoti (isolated) – vienas elementas, viena veiklioji medžiaga (pvz. geležis, folio rūgštis). Problema, kad gamtoje kiekvienos medžiagos įsisavinimui reikalingos dar ir kitos medžiagos. Tokius, dažniausiai sintetinius, papildus dera vartoti tik su gydytojo rekomendacija, kai reikalingas gydymo kursas ir tiek laiko, kiek paskirta.
  • Papildyti gamta (nature based), pvz. žolelės ir sintetinis vitaminas. Tai kiek geriau įsisavinama forma.
  • Iš pilno maisto (whole food) – gaminami sudėtimis, kaip yra gamtoje. Tokius papildus galima ir rekomenduojama vartoti nuolat, jei negaunama tinkamo kiekio maistinių medžiagų su maistu. Šioje, premium klasės papildų kategorijoje, prasideda mitybos mokslas ir menas kartu, nes svarbu ne medžiagų kiekis, o sinergija, proporcijos, santykis, biologinis įsisavinimas. Tai eiliniam vartotojui suprasti gana sunku, todėl tenka pasitikėti gamintoju.

O kaip pasirinkti patikimą papildų gamintoją, kai rinkoje jų yra labai daug, tame tarpe ir nesąžiningų? Papildų ekspertai rekomenduoja susirasti patikimą gamintoją keliant tokius klausimus:

  • Ar ilgai rinkoje?
  • Kas valdo? Kas pagrindinis akcininkas, kokios jo vertybės?
  • Ar nėra skandalų?
  • Kokie kompanijos tikslai, misija, vizija?
  • Ar reguliuoja papildo gamybą nuo dirvožemio iki pakuotės?
  • Ar atliekami moksliniai tyrimai?
  • Ar galite parašyti laišką kompanijai ir jums atsakys?
  • Kokie klientų atsiliepimai? Ar yra teigiamų patirčių?

Apibendrinant, esminiai kriterijai renkantis kompaniją:

  • turinti autoritetą,
  • turinti mokslinę bazę,
  • atliekanti klinikinius tyrimus.

***************

Bendrosios mitybos rekomendacijos, norintiems sustiprinti vaiko skaitymo ir rašymo įgūdžius:

  • Pasirūpinkite, kad vaiko valgiaraštyje netrūktų maistinių medžiagų, duokite jam kokybiškų polivitaminų ir mineralų papildų mitybos spragoms užpildyti.
  • Vadovaukitės Harvardo sveikos mitybos lėkštės rekomendacijomis maisto proporcijoms pasirinkti.
  • Pirmenybę teikite natūraliems produktams, kuriuose gausu skaidulų, būtinų vaiko žarnyno mikroflorai. Venkite pusfabrikačių arba gatavo maisto, kurio ilgas galiojimo laikas.
  • Per dieną vaikui pasiūlykite mažiausiai 5, dar geriau – 7, šviežių daržovių, uogų ir vaisių porcijas. Daržovių daugiau – 2/3, uogų ir vaisių – 1/3 kiekio.
  • Pirmenybę teikite neperdirbtiems grūdams. Venkite rafinuotų, baltų produktų, nes organizmas juos ypač greitai paverčia į cukrų.
  • Iki minimumo sumažinkite suvartojamo cukraus kiekį.
  • Išlaikykite Omega 3 ir 6 balansą – specialiai neplanuokite mitybos, kad vaikas gautų daugiau Omega 6, tikėtina, jau dabar gauna gerokai daugiau.
  • Pasirūpinkite, kad vaikas iš sveiko maisto gautų kiek įmanoma daugiau Omega-3 riebalų rūgščių (lašiša, skumbrė, sardinės, ančiuviai, ispaninio šalavijo (angl. chia) sėklos, linų sėmenys). Balansui tarp Omega 3 ir 6 rūgščių išlaikyti duokite Omega-3 maisto papildų.
  • Ruoškite vaikui sveikus pusryčius, jie būtini, kad palaikytų energijos lygį ir smegenų veiklą.
  • Skatinkite vaiką tinkamai kramtyti maistą, stenkitės valgyti lėtai, neskubėdami.
  • Saugokite vaiką nuo chemikalų ir, kiek įmanoma, rinkitės ekologišką maistą.

Kiek įmanoma labiau kontroliuokite ir prižiūrėkite vaiko mitybą ne namuose, bet nebūkite visą laiką griežti. Vadovaukitės 80:20 taisykle: jeigu jūsų vaikas 80 % laiko maitinasi sveikai, dėl likusių 20 % neverta jaudintis – kartkartėmis suvalgytas nesveikas užkandis žalos nepadarys.

***************

Keisti vaiko mitybos įpročius gali būti nelengva, bet įmanoma ir tikrai verta pasukti sveikos, subalansuotos mitybos keliu. Naudokite įvairias strategijas, kuriomis pasitikite, kad pasitelkdami jas išmokytumėte vaiką maitintis sveikai.

Prisiminkite, kad visų reikalingų maistinių medžiagų galima gauti su maistu, tačiau pakitus maisto kokybei, to nebepakanka. Lyginant su situacija, buvusia prieš 100 metų, nustatyta, kad maistas yra nuvertėjęs, todėl mitybos spragoms užpildyti pasitelkite kokybiškus papildus iš pilno maisto.

Tyrimai rodo, kad daugumos Lietuvos gyventojų mityba nesubalansuota ir nepalanki sveikatai. Labiausiai trūksta daržovių, vaisių, sveikų grūdų ir gerųjų riebalų, vitaminų C, D, B2, B3, magnio, kalio, kalcio, geležies, cinko, jodo.  Tai 2020 m. tyrimo rezultatai, skelbiami Sveikatos apsaugos ministerijos.

MITYBOS TERAPIJA yra papildomas maistinių medžiagų (baltymų, gerųjų riebalų, vitaminų, mineralų, augalinės kilmės maisto medžiagų) vartojimas, KAI KASDIENĖ MITYBA NEPILNAVERTĖ.

Jei dar svarstote, ar vaikui papildomai reikalingos maistinės medžiagos, atsakykite įvertinę, ar jis suvalgo mažiausiai:

👉 KASDIEN 3 porcijas ekologiškų raudonų, oranžinių, geltonų vaisių, uogų ir daržovių;

👉 KASDIEN 2 porcijas ekologiškų mėlynų, violetinių, bordo vaisių, uogų ir daržovių;

👉 KASDIEN 1 porciją ekologiškų kopūstinių daržovių;

👉 KASDIEN 1 porciją sveikų nevalytų grūdų;

👉 2-3 kartus PER SAVAITĘ riebios, švarios jūrinės žuvies;

👉 KASDIEN pakankamai baltymų, t.y. visas 22 aminorūgštis.

Ką supratote? Linkiu, kad tai būtų suvokimas, jog JŪS GALITE DAR DAUGIAU padėti savo vaikui!

 

Konsultacijoms apie mitybos terapiją, papildų pasirinkimą ir dėl premium klasės papildų įsigijimo kreipkitės:

Tel. 8 699 64747

El. paštas geltona.jolanta@gmail.com

FB Sveikatos receptai su Jolanta

 

Parengta pagal:

https://www.dyslexic.org.uk/nutrition-omega-3s

https://lorrainedriscoll.com/dyslexia-and-nutritional-deficiencies/

https://lorrainedriscoll.com/part-2-other-nutrients-that-can-impact-reading-disorders/

https://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(04)16671-3/fulltext

https://www.researchgate.net/publication/6796164_Membrane_Fatty_Acids_Reading_and_Spelling_in_Dyslexic_and_Non-Dyslexic_Adults

https://www.ontrackreading.com/perspectives/are-nutrition-and-dyslexia-related

https://www.pasveik.lt/lt/naujausi-medicinos-straipsniai/ilguju-grandiniu-omega-3-riebalu-rugsciu-poveikis-kognityvinems-funkcijoms-ir-nuotaikos-sutrikimams/73062/

http://budas.lt/sveikata/13368-statybines-organizmo-lasteliu-medziagos-truksta-daugeliui-lietuviu1

https://www.delfi.lt/maistas/sveika/mokslu-daktare-pasake-ka-valgyti-kad-senatveje-liktumete-sviesaus-proto.d?id=83069375

https://www.vaistai.lt/Kas-yra-nepakeiciamos-riebalu-rugstys-ir-kuo-jos-naudingos-vaiku-sveikatai-235.html

https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/sveikata/profesorius-romualdas-basevicius-tiesa-ir-mitai-apie-maisto-papildus-1028-484275

DYSLEXIA, DYSPRAXIA and ADHD – CAN NUTRITION HELP? A.J. Richardson, Senior Research Fellow in Neuroscience, Mansfield College and University Lab. of Physiology, Oxford.

Holford ir D. Colson. Pilnavertė jūsų vaiko mityba. Kaip užtikrinti darnią fizinę, emocinę ir protinę vaiko raidą. 2018, Dvi Tylos (lietuviškas leidimas)

Bendrinkite šį įrašą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *