Disleksija – tai vienas dažniausiai pasitaikančių skaitymo sutrikimų, kuris apsunkina vaikų gebėjimą sklandžiai skaityti, rašyti ir suprasti tekstą. Nors šis sutrikimas nėra susijęs su žemu intelektu, tačiau jis gali sukelti didelių emocinių iššūkių, tokių kaip nusivylimas, nerimas, socialinė izoliacija ir žema savivertė.

Pasak „Dyslexia centro“ įkūrėjos Jurgitos Pocienės, „disleksijos sutrikimą turinčiam vaikui mokykla yra kalėjimas, mokymasis siejasi su kančia, katastrofa: eiti į mokyklą yra baisu“. Todėl labai svarbu ne tik taikyti tinkamas mokymo strategijas, bet ir užtikrinti emocinį palaikymą vaikui, kad jis augtų su pasitikėjimu savimi ir motyvacija mokytis.

Disleksijos poveikis emocinei būsenai

Vaikai su disleksija dažnai patiria:

• Frustraciją – kai nuolat susiduria su skaitymo ir rašymo sunkumais.
• Nusivylimą savimi – kai mato, kad jų bendraamžiai lengviau skaito ir rašo.
• Žemą savivertę – kai jiems nuolat kartojama, kad reikia „daugiau stengtis“.
• Stigmą ir socialinį spaudimą – kai jaučiasi kitokie nei jų klasės draugai.

Ankstyva disleksijos diagnostika gali užkirsti kelią emocinėms problemoms. Jurgita Pocienė pabrėžia, kad „skaitymo sunkumų patiriantys vaikai dažnai turi nerimo sutrikimų, didžiulė savęs nemeilę, nepasitikėjimą savimi, baimę draugauti su kitais“. Šie emociniai sunkumai gali neigiamai paveikti ne tik mokyklos rezultatus, bet ir socialinius santykius bei bendrą gyvenimo kokybę.

Disleksija ir gretutiniai sutrikimai

Tyrimai rodo, kad disleksija dažnai būna lydima kitų sutrikimų, tokių kaip:

• Dėmesio ir aktyvumo sutrikimas (ADHD) – vaikai gali būti impulsyvūs, turėti sunkumų susikaupdami.
• Disgrafija – rašymo sunkumai, trukdantys aiškiai perteikti mintis popieriuje.
• Dyskalkulija – skaičių suvokimo sutrikimai, apsunkinantys matematikos mokymąsi.
• Aspergerio sindromas – autizmo spektro sutrikimo forma, turinti įtakos socialiniams įgūdžiams.

Pasak specialistų, 30–50 proc. vaikų, turinčių disleksiją, taip pat patiria dėmesio ir aktyvumo sutrikimų, todėl jų emocinė būsena gali būti dar sudėtingesnė.

Kaip padėti vaikui su disleksija jaustis geriau?

1. Suteikite emocinę paramą ir supratimą
Vaikui reikia nuolatinio palaikymo.  Svarbu vengti kritikos, skatinti vaiką už pastangas ir stiprinti jo pasitikėjimą savimi.

2. Taikykite alternatyvius mokymosi metodus
Naudokite garsines knygas, vizualines korteles, interaktyvias mokymosi programas. Multisensorinis mokymasis (pvz., raidžių rašymas smėlyje, žodžių skaidymas į skiemenis garsiai) padeda vaikams lengviau įsiminti informaciją.

3. Stiprinkite pasitikėjimą savimi per veiklas, kuriose vaikas stiprus
Jei vaikui sunku skaityti, bet jis puikiai piešia, dainuoja ar sportuoja – skatinkite šias veiklas! Tai padės jam suvokti savo stiprybes ir neleis pasiduoti mokymosi sunkumams.

4. Bendradarbiaukite su mokykla ir specialistais
Svarbu informuoti mokytojus apie vaiko disleksiją, kad jie galėtų taikyti tinkamas strategijas, tokias kaip pratęstas laikas testams ar skaitymo pagalba.

5. Skatinkite bendruomeniškumą ir socialinius ryšius
Vaikai su disleksija dažnai jaučiasi vieniši, todėl labai svarbu sudaryti vaikams galimybes dalyvauti grupinėse veiklose, kuriose jie gali užmegzti draugystes ir jaustis priimti.

Disleksija yra ne kliūtis sėkmei, o tiesiog kitoks mokymosi būdas. Tinkama pagalba, kantrybė ir emocinė parama gali padaryti stebuklus – vaikai gali išmokti skaityti, pasitikėti savimi ir siekti savo tikslų, nepaisant iššūkių.

🌿 Leiskime vaikams augti be baimės suklysti ir skatinkime jų unikalius gebėjimus! 💙