Prancūzų nosies ir ausų ligų gydytojas, profesorius Alfred Tomatis teigė, jog ausis – tai smegenų
variklis. Tyrinėdamas ausų, smegenų, kūno ir psichikos tarpusavio ryšį, mokslininkas sukūrė itin
veiksmingą metodą, skirtą gydyti platų sutrikimų spektrą.
Garsas mūsų pirmas pojūtis, kurį mes pradedame jausti dar labai anksti Mamos įsčiose, jau
ketvirtame nėštumo mėnesyje. 20 nėštumo savaitėje klausos organai susijungia su smegenimis ir nuo
to momento prasideda jų stimuliacija garsu. Yra ištirta, jog vaikas mamos įsčiose išorinius garsus
girdi per kaulą nuo 40 dB (Klopfenstein, 1993). Pagrindinis terapijos principas stimuliuoti smegenis
mamos balsu. Smegenys stimuliuojamos žemo ir aukšto garso dažnių kaita, kurių stiprumas yra nuolat
mažinamas arba stiprinamas, neleidžiant smegenims atsipalaiduoti. Per ausį perduodami impulsai
keliauja į smegenis ir suaktyvina jų veiklą.

Vaikas lyg grąžinamas į mamos įsčias, kur pradėjo formuotis neuronų jungtys, taip vaiko smegenys
stimuliuojamos atkurti prarastas ar nesusidarusias jungtis pačioje pradžioje. Ši terapija skirta visiems ir gali
būti taikoma kūdikiams nuo dviejų mėnesių amžiaus. Neurosensorinės stimuliacijos taikymas turi žymų
poveikį įvairaus pobūdžio sutrikimų gydymui: klausos sutrikimai, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo
sindromas, genetiniai sutrikimai, autizmo spektro sutrikimai, vestibuliariniai sutrikimai, disleksija, mokymosi / elgesio / koncentracijos / komunikacijos / integracijos problemos. Visų šių problemų atveju, centrinė nervų sistema (kuriai didžiausią įtaką turi ausis (-ys), kadangi ji (-jos) yra vartai į smegenis) vaidina labai svarbų vaidmenį. Audio –
Psichofonologijos – Neurosensorinė stimuliacija susideda iš šių elementų: 1. Klausymosi (audio); 2. Balsių ir priebalsių atkūrimo (fonologija); 3. Poveikio žmogaus psichikai (psicho). Neurosensorinė stimuliacija yra pagrįsta remiantis prancūzų otorinolaringologo prof. Alfred Tomatis teoretine ir ekspereminetine veikla. (M. de Voigt, J. Vervoort, ,,Listen to live – our Brain and Music“, 2018)

Neurosensorinė stimuliacija ir disleksija
Mould* (Brickwall House, East Sussex, England) atliko du tyrimus kuriuose dalyvavo stiprią
disleksiją turintys berniukai (Mould, 1985). Vidutiniškai, vaikų skaitymo lygis buvo 4-5 metais
žemesnis nei vaikų chronologiškas amžius. Rašybos lygis buvo dar žemesnis. Berniukai mokėsi ir
gyveno pensionato mokykloje, Anglijoje, todėl dvejus metus trukusio tyrimo metu namų aplinka
vaikams darė mažesnę įtaką.
Pirmieji tyrimai prasidėjo 1982 mokslo metais. Juose dalyvavo 23 berniukai (10-15 m. amžiaus).
Dvylika šių berniukų buvo atleisti nuo pamokų kad sudalyvautų 100 valandų neurosensorinėje
stimuliacijoje, paskirstytoje į šešių mėnesių laikotarpį. Kiti vienuolika berniukų neurosensorinė
stimuliacija nebuvo taikyta.

Antrieji tyrimai vyko 1983 mokslo metais ir juose dalyvavo 24 vaikai. Pusė šių vaikų (12) dalyvavo
100 valandų neurosensorinėje stimuliacijoje. Kita pusė vaikų terapijoje nedalyvavo. Šiame tyrime,
tyrimo dalyviai buvo egzaminuojami pasitelkiant papildomus kriterijus.
Per du metus trukusį tyrimų laikotarpį, tyrimų dalyviai buvo egzaminuojami šešių mėnesių intervalu.
Egzaminavimo medžiaga buvo sudaryta iš šių testų: ,,Neale“ skaitymo testas (suteikiantis duomenis
apie skaitymo tempą, tikslumą ir suvokimą), Plataus spektro pasiekimų testas (the Wide Range
Achievement Test – WRAT), Britų vizualiojo žodyno skalė (British Picture Vocabulary Scale –
BPVS), Sklandumo/aiškumo testas (the Fluency test) bei plataus spektro sutrikimus dengianti
,,Myklebust“ vaikų vertinimo skalė.
Pasiekimų rodikliai įvairiose srityse per tyrimų laikotarpį nurodyti ir išreikšti procentais (lentelė 1).
Tyrimų rezultatai rodo jog vaikai kuriems buvo taikyta neurosensorinė stimuliacija išskiriamas
ženklus pagerėjimas lyginant su grupe vaikų kuriems neurosensorinė stimuliacija nebuvo taikyta.
Žymus skirtumas tarp grupių buvo pastebėtas skaitymo ir rašymo srityse.

Pabrėžtina, jog remiantis tyrimų rodmenimis, įgūdžių pagerėjimo tąsa regima net praėjus šešiems
mėnesiams po neurosensorinės stimuliacijos taikymo. Besitęsiantis terapijos poveikis įvardijamas
kaip „Neurosensorinės stimuliacijos poveikio tąsa“.

Neurosensorinė stimuliacija – smegenų aktyvatorius – turi teigiamą poveikį tiek mūsų organizmo
protinėms, tiek fizinėms funkcijoms. ,,Išgysi tapdamas budresniu“. Žmonės, kurie yra užsidarę savo
vidiniame pasaulyje, po terapijos tampa atviresni kitiems ir labiau pasitikintys savimi. Jų
komunikaciniai mechanizmai yra suaktyvinami. Tuo tarpu asmenys, kurie nuolat lekia ir yra
hiperaktyvūs geba geriau paskirstyti savo energiją ir žymiai pagerėja kasdienis funkcionavimas.
Vaikai, turintys mokymosi problemų, labai dažnai turi ir elgesio problemų, tad ši terapija jiems padeda
pozityviai stimuliuoti smegenis. Mamos balso terapija stipriai gerina girdimąją ir vaizdinę atmintį,
koncentraciją, analitinius, erdvinius, motorinius ir verbalinius gebėjimus.
Per paskutinius 50 metų buvo taikoma gydymui virš 100,000 žmonių visame pasaulyje. Ilgalaikis
pagerėjimas, pagrįstas įvairių institucijų tyrimais, buvo nustatytas 80 proc. pacientų. Statistika yra
saugoma institute ,,Atlantis“, Belgijoje.

Vaiko Raidos klinika yra vieninteliai Lietuvoje, turintys audio-neurosensorinės stimuliacijos terapiją.
Užsiregistruoti galite:
Adresas: Jonavos g. 45, Kaunas
Registratūra tel.:+370 685 40912
El. paštas: kauno@vaikoraidosklinika.lt

Mamos balso terapija, tai didelis žingsnis visai Lietuvai, kuri apjungia smegenų stimuliaciją ir tuo
pačiu ugdo vaikų savarankiškumą