Kas yra pastoliavimas?

Pastoliavimas (angl. scaffolding) – tai laikina, kryptinga suaugusiojo (mokytojo, specialisto ar tėvų) pagalba vaikui, kuri padeda atlikti mokymosi užduotį tol, kol vaikas dar negali jos atlikti savarankiškai. Esminė pastoliavimo idėja – pagalba nėra nuolatinė: ji palaipsniui mažinama, augant vaiko kompetencijai ir savarankiškumui.

Pastoliavimo sąvoka moksliškai apibrėžta Wood, Bruner ir Ross (1976) darbuose, kuriuose išskiriamos pagrindinės tutoriaus funkcijos: užduoties supaprastinimas, krypties palaikymas, kritinių momentų akcentavimas, frustracijos mažinimas ir sprendimo modeliavimas. Šios funkcijos iki šiol laikomos pastoliavimo pagrindu ugdyme .

Pastoliavimo kilmė: nuo artimiausios raidos zonos iki „Aš – Mes – Tu“

Pastoliavimo principas glaudžiai siejamas su L. Vygotskio artimiausios raidos zona (ZPD) – tai tarpas tarp to, ką vaikas gali atlikti savarankiškai, ir to, ką jis gali atlikti su suaugusiojo pagalba. Pastoliavimas leidžia mokyti būtent šioje zonoje, kur mokymasis yra efektyviausias.

Švietimo praktikoje plačiai taikomas laipsniško atsakomybės perdavimo modelis (Gradual Release of Responsibility), dažnai apibūdinamas formule:
„Aš darau → Mes darome → Tu darai“.
Šis modelis išplėtotas skaitymo suvokimo didaktikoje (Pearson & Gallagher, 1983) ir vėliau empiriškai patvirtintas kaip efektyvus struktūruoto mokymo būdas.

Kodėl pastoliavimas ypač svarbus disleksiją turintiems vaikams?

Disleksija dažnai susijusi su  lėtesniu informacijos apdorojimu, didesne darbinės atminties apkrova, sunkumais automatizuojant skaitymo ir rašymo procesus.

Pastoliavimas padeda šiuos sunkumus kompensuoti, nes:

• sumažina kognityvinę apkrovą, suskaidydamas užduotis į aiškius žingsnius;

• mažina frustraciją ir didina sėkmės patirtį;

• leidžia mokytis struktūruotai, aiškiai ir prognozuojamai.

Tyrimų apžvalgos rodo, kad būtent aiški, eksplicitinė ir struktūruota instrukcija, kuri iš esmės remiasi pastoliavimo logika, yra viena efektyviausių dirbant su skaitymo sutrikimais (disleksija).

Pastoliavimo formos

Pastoliavimas gali būti taikomas įvairiomis formomis, iš kurių dažniausiai išskiriami vizualiniai, žodiniai ir rašytiniai pastoliai, leidžiantys pritaikyti pagalbą prie vaiko poreikių ir mokymosi situacijos.

Vizualiniai pastoliai (pvz., užduoties planas, veiksmų seka, minčių žemėlapiai, schemos, paveikslėliai ar pateikiamas pavyzdys) padeda vaikui aiškiau suvokti užduoties struktūrą ir sumažina kognityvinę apkrovą, ypač dirbant su skaitymo ir rašymo sunkumais.

Žodiniai pastoliai apima kryptingus, mąstymą skatinančius klausimus ir komentarus (pvz., „Nuo ko pradėsi?“, „Kas čia gali būti sunku?“, „Kuo pats sau gali padėti?“), taip pat trumpą modeliavimą ar užuominas, kurios neatskleidžia atsakymo, bet padeda vaikui jį atrasti savarankiškai. Žodinuose pastoliuose svarbu atkreipti dėmesį, jog kartais žodinė pagalba gali būti netinkama: pvz. „Daryk taip. Aš parodysiu. Čia neteisinga.” Todėl labai svargu teisingai sufolmuluoti užuominas, ar klausimus ir vengti kategoriškų teiginių.

Rašytiniai pastoliai, tokie kaip žodžių bankai, sakinių pradžios, rašymo rėmeliai, sėkmės kriterijų sąrašai ar dalinai užpildyti pavyzdžiai, suteikia vaikui atramos taškus planuojant ir atliekant užduotį, kartu palaipsniui perduodant atsakomybę pačiam mokiniui.

Visų šių formų taikymą jungia bendras principas – naudoti mažiausią būtiną pagalbą ir ją nuimti tada, kai vaikas perima strategiją ir tampa savarankiškesnis.

Praktiniai pastoliavimo pavyzdžiai

1. Skaitymo suvokimas: vedimas iki išvados

Užuot pateikus atsakymą, suaugęs veda vaiką klausimais ir struktūra.

Pavyzdys:

• Aš darau: parodau, kaip tekste ieškau užuominų.

• Mes darome: kartu pažymime svarbią teksto vietą.

• Tu darai: vaikas savarankiškai randa užuominas ir formuluoja išvadą.

Tokio tipo tutor-led intervencijos, paremtos pastoliavimu, parodė reikšmingą poveikį mokinių, turinčių skaitymo sunkumų, suvokimui, lyginant su įprasta ugdymo praktika .

2. „Teksto siaurinimas“, kai vaikas stringa

Vietoj bendro nurodymo „perskaityk dar kartą“, suaugęs tikslingai susiaurina užduotį:

• perskaitoma tik viena pastraipa,

• tada – vienas sakinys,

• galiausiai – konkretus žodis ar frazė.

Tyrimai rodo, kad toks mikro-pastoliavimas padeda vaikui rasti atsakymą pačiam, neprarandant savarankiškumo jausmo .

Kada pastoliai turi būti nuimami?

Pastoliai palaipsniui mažinami, kai vaikas  pats įvardija veiksmų seką, geba pakartoti veiksmą be priminimų, rodo stabilų, pasikartojantį sėkmingą atlikimą.

Pastoliavimas nėra „palengvinimas“ ar užduočių supaprastinimas. Tai profesionaliai suplanuota pagalba, leidžianti vaikui mokytis savo galimybių ribose, auginti savarankiškumą ir patirti sėkmę. Disleksijos kontekste tai vienas iš svarbiausių principų, leidžiančių mokymą paversti įtraukų, veiksmingą ir emociškai saugų.

Naudota literatūra (APA 7)

Barnes, M. A., Raghubar, K. P., Faulkner, H., Denton, C. A., & Carter, J. (2024).
A randomized controlled trial of tutor- and computer-delivered inferential comprehension interventions for middle school students with reading difficulties. Scientific Studies of Reading, 28(4), 411–440.
https://doi.org/10.1080/10888438.2024.2331517

Lopez, J., & Campoverde, J. (2018).
Development of reading comprehension with graphic organizers for students with dyslexia. Journal of Technology and Science Education, 8(2), 105–114.
https://doi.org/10.3926/jotse.414 

Palincsar, A. S., & Brown, A. L. (1984).
Reciprocal teaching of comprehension-fostering and comprehension-monitoring activities. Cognition and Instruction, 1(2), 117–175.
https://doi.org/10.1207/s1532690xci0102_1

What Works Clearinghouse. (2017).
Self-regulated strategy development (SRSD) intervention report. U.S. Department of Education, Institute of Education Sciences.
https://ies.ed.gov/ncee/wwc/Docs/InterventionReports/wwc_srsd_111417.pdf

Wood, D., Bruner, J. S., & Ross, G. (1976).
The role of tutoring in problem solving. Journal of Child Psychology and Psychiatry, 17(2), 89–100.
https://doi.org/10.1111/j.1469-7610.1976.tb00381.x