Turbūt ne kartą esate pastebėję situaciją, kai vaikas, kuriam sunku susikaupti ir skaityti savarankiškai, be didesnių pastangų supranta garsiai skaitomą tekstą. Tai dažnai kelia klausimą – kodėl taip nutinka? Ar tai reiškia, kad vaikas nenori skaityti, ar vis dėlto priežastis slypi giliau?

Svarbu suprasti, kad skaitymas nėra vien tik techninis gebėjimas. Tai sudėtingas procesas, apimantis kalbos suvokimą, žodyno turtingumą, dėmesio valdymą ir gebėjimą sieti informaciją. Vaiko skaitymo ir klausymo gebėjimai susilygina tik maždaug aštuntoje klasėje, todėl iki tol klausydamasis skaitomo teksto jis gali suprasti gerokai daugiau nei skaitydamas pats. Būtent dėl šios priežasties garsinis skaitymas yra ne tik pagalbinė, bet ir būtina ugdymo priemonė.

Jei skaitome vaikui tekstą, kuris atitinka jo klausymo, o ne skaitymo lygį, mes padedame jam plėsti žodyną, geriau suvokti kalbos struktūrą ir gramatiką. Tai yra esminis pagrindas, ant kurio vėliau statomas savarankiško skaitymo gebėjimas. Moksliniai tyrimai tai patvirtina itin aiškiai. Tarptautiniame tyrime, kuriame dalyvavo apie 150 000 ketvirtokų, nustatyta, kad vaikų, kuriems namuose buvo dažnai skaitoma, rezultatai buvo vidutiniškai 30 balų aukštesni nei tų, kuriems skaitoma tik kartais.

Knygų skaitymas apskritai yra viena svarbiausių veiklų vaiko raidai. Jis ne tik plečia akiratį, bet ir ugdo empatiją, padeda suprasti save ir kitus. Vis dėlto ši veikla reikalauja laiko – resurso, kurio šiuolaikinėse šeimose dažnai trūksta. Todėl natūralu, kad tėvai neretai siekia, jog vaikas kuo greičiau išmoktų skaityti savarankiškai. Tačiau kartais šis lūkestis atsiranda ne dėl skaitymo vertės suvokimo, o dėl noro perduoti atsakomybę pačiam vaikui ar mokyklai.

Vis dėlto svarbu prisiminti, kad skaitymas – tai ne tik individualus įgūdis, bet ir socialinė patirtis. Būtent per bendrą skaitymą formuojasi vaiko santykis su tekstu, atsiranda smalsumas, motyvacija ir supratimas. Be to, kalbos turtingumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek žodžių vaikas yra girdėjęs. Tyrimai rodo, kad skirtingų vaikų žodynas gali skirtis net milijonais žodžių, o tai daro ilgalaikę įtaką jų mokymosi rezultatams. Kasdienėje kalboje naudojame apie 10 000 žodžių, tačiau tikrasis kalbos turtingumas atsiskleidžia gebėjime suprasti rečiau vartojamus, sudėtingesnius žodžius, su kuriais dažniausiai susiduriama būtent skaitant.

Šiame kontekste itin svarbus tampa klausimas – kaip padaryti, kad skaitymas vaikui taptų ne pareiga, o patirtimi, kuri įtraukia ir augina? Būtent tokio atsakymo ieškodama aktorė ir rašytoja Daiva Rudytė pasirinko kiek kitokį kelią. Ilgametė darbo su vaikais patirtis ją atvedė prie paprastos, bet esminės įžvalgos: galbūt nereikia nuspręsti už vaikus, kokias istorijas jie turėtų skaityti. Gal verta leisti jiems patiems jas kurti.

„Kodėl turėčiau nuspręsti už vaikus, su kokia literatūra dirbsime? Gal vertėtų pasiūlyti jiems patiems sugalvoti istoriją – tokią, kuri būtų svarbi kiekvienam jų“, – svarsto Daiva Rudytė.

Tačiau kūryba neatsiranda tuščioje vietoje. Tam, kad vaikai galėtų kurti, jie pirmiausia turi susipažinti su istorijos sandara, veikėjais, siužetu, kalba. Kitaip tariant, kelias į kūrybą prasideda nuo skaitymo. Taip gimė idėja sukurti erdvę, kurioje skaitymas, kalbėjimas, rašymas ir kūryba susijungtų į vieną visumą.

 „Dyslexia centre“ startuoja  Kūrybinė garsinio skaitymo ir rašymo studija  8–12 metų vaikams.  Tai nebus tradiciniai skaitymo užsiėmimai. Čia vaikai kartu skaitys pasirinktą knygą, analizuos jos veikėjus, aptars jų sprendimus, mokysis suprasti tekstą giliau. Vėliau jie kurs savo istorijas, pieš jų personažus, ieškos būdų, kaip savo pasakojimus perteikti kitiems.

Galutinis rezultatas nėra iš anksto apibrėžtas – tai gali būti spektaklis, audio knyga, knyga, video filmas ar net paroda. Svarbiausia, kad vaikai patys dalyvaus visame kūrybiniame procese ir patirs, kaip gimsta istorija.

Šių užsiėmimų tikslas – ne tik ugdyti skaitymo ir rašymo gebėjimus, bet ir padėti vaikams atrasti skaitymo malonumą. Per patirtį, per kūrybą, per bendrystę.

Užsiėmimus ves aktorė ir rašytoja Daiva Rudytė – leidybos namų „Lengva skaityti“ kūrybos vadovė, daugiau nei dešimtmetį dirbanti su vaikais ir gilinanti skaitymo reikšmės temą.

Užsiėmimai vyks savaitgaliais, nuo 10.00 iki 12.00 val., „Dyslexia centre“, A. Jakšto g. 14, Vilniuje. Kursą sudarys 10 susitikimų: balandžio 12, 18, 25 ir 26 dienomis, gegužės 2, 9, 17, 23 ir 30 dienomis bei birželio 6 dieną. Visos programos kaina – 200 eurų.

Registracija jau vyksta:
https://docs.google.com/forms/d/e/1FVyQD21iYQ2mUqYmdFMA/preview

Kartais tam, kad vaikas pradėtų skaityti, nereikia daugiau spaudimo ar kontrolės. Pakanka pakeisti pačią skaitymo patirtį. Ir labai dažnai būtent nuo to prasideda tikrasis santykis su knyga.